Praktika: gyveni drąsoje ar baimėje?

Dirbdama su moterimis matau vieną esminę mūsų dovaną ir problemą. Mes galime per daug!

Apskritai, mes atsimename per daug, mūsų galvose nuolat sukasi gausybė darbų, ką reikia nuveikti ir darbe, ir namuose.

Lankau kursus, ten kalbėjausi su viena šiek tiek vyresnio amžiaus moterimi, ji sakė neturinti laiko tokiems dalykams, kaip mindfulness praktikos. O jos veidas, išraiška bylojo ką kitą - ji visa buvo įsitempusi, griežta, atrodė tuoj pradės virpėti. Iš vienos pusės ji šaunuolė - tiek nuveikia dienoje ir jos gyvenimas lyg nuolat besiveržiantis ugnikalnis - kupinas progreso. Iš kitos pusės ji turi problemų su miegu, dažnai nori verkti, o artimieji patiria jos pykčio priepuolius.

Kodėl mes taip norime šauti į priekį? Kodėl mums pasiekus vieną svajonę, jau reikia kitos?

Šioje tinklalaidėje dalinuosi praktika, kaip dirbti, nuveikti, pasiekti, bet nenualinti savęs. Kaip judėti į priekį tausojant, o ne taškant energiją ir dienos pabaigoje jaustis ne kaip šlapiam niekam nereikalingam skudurui, o pilnai gyvenimo moteriai.

 

SPOTIFY                        APPLE PODCASTS