Mokymai: kaip sau pripažinti, kad reikalinga pagalba?

Šis projektas gimė iš pykčio.  

Kažkada “Ką žmonės dirba” pradėjau, nes aplink mačiau per daug freelancerių, kurie desperatiškai klaidžiojo tamsoje. Tvirtai žinau, kad mano laidos ir žurnalai padėjo šimtams žmonių išdrįsti išeiti iš nekenčiamo darbo ir pradėti savo. 

Tiesą sakant, šiuo projektu gelbėjau pati save - niekas manęs apie darbą sau nemokė, todėl slėpdamasi už “interviu” potekstės, galėjau klausti kaip spręsti probelmas su kuriomis susidurdavau savo kasdienybėje.

Dabar tie klausimai atrodo juokingi - man jau seniai nebeaktualu, kaip pradėti. 

Kartu jaučiu, kad tai visiškai išsemta tema. Suvokiau, kad pradėti labai lengva. Užtat augti - sunku. Uždirbti pinigų ne tik kad galėtum išgyventi, bet ir išlaikyti komandą, patalpas, kurti produktus, suvokti, kokia jų savikaina ir ar nevarai į minusą. Kasmet šalyje atsidaro labai daug naujų verslų. Kasmet didžioji dalis ir užsidaro. Taip yra dėl elementarių žinių stygiaus. 

Vėl jaučiuosi panašiai kaip prieš tuos 4 metus - mane beprotiškai pykdo, kai matau savo aplinkoje žmonės slepiančius didžiulį nerimą dėl savo pradėtų idėjų išlikimo. 

Ar atpažįstate “man viskas gerai” kaukę?

 Ji - viena liūdniausių. Mes bandome atrodyti sėkmingi, bet mums tai trukdo prašyti, ieškoti ir rasti pagalbos.

Man pačiai reikėjo pagalbos. Mano projektas ilgą laiką neišjudėjo iš “darau, kaip moku” taško.

Mintyse įsivaizduodavau, kad stoviu ant labai aukšto liepto. Žinau, kad plaukti moku, bet nežinau, kaip teisingai kristi. Bijau tėkštis veidu į vandenį… Taip ir stoviu ant to iš pažiūros saugaus liepto. Iš pradžių bijau, o vėliau taip ant jo įsipatoginu, kad man pasidaro… nuobodu. Nėra nieko baisiau, nei nuobodžiauti užsiimant savo svajonių projektu ir nedrįsti žengti kito žingsnio. 

Kodėl nustojau džiaugtis savo darbu? Nes nesimokiau. 

Tiesiog nuolat kartojau sau, jog negaliu: nemoku strateguoti finansų, bet nieko dėl to nedarau. Pirmiausia graužiuosi, o vėliau, tai tampa mano realybe, kurioje įstringu. 

Nemoku leisti soc. tinklų reklamos, todėl nesigilinu, numoju ranka, įtikinu save, kad jos išties net nereikia (pinigų išmetimas!), o tuo tarpu projektai, kurie yra prastesni, generuoja didžiulias pajamas, nes išnaudoja elementarias verslo galimybes. Galėčiau tęsti. Mokytis man atrodė negarbinga. Kaip aš tokia viską žinanti rasiu laiko mokslams? Juk turėčiu pati vesti paskaitas! Atrodė, kad tai būtų lyg silpnumo ženklas. 

Bet kai pradėjau mokytis - nebegalėjau sustoti. Kartu ir mano uždirbamų pinigų kiekis pradėjo sparčiai keistis. Kodėl taip ilgai to nesupratau? Kodėl man niekas nesakė?

Todėl ir pradėjau šią platformą - moterų bendruomenę. Neradau nei vienų kursų, kuriuose vietoje sausos teorijos šnekėtų moterys, kurios įkurusios savo verslus, juos sėkmingai vystančios ir besidžiaugiančios milijoninėmis apyvartomis dalintųsi savo patirtimi ir klaidomis.

Kiek daug galime pasiekti, jei tik pradėtume viena iš kitos mokytis? Kiek tu gali pasiekti, jei padovanosi sau žinojimą, kaip toliau judėti?

Nelauk rytojaus, pradėk dabar!

https://kadaraidarykgerai.lt/indre-jaselskyte