Kaip tinkamai pasiruošti norint eiti į rinką?

Pamenu gulėjau vasarą ant pievos ir kalbėjau su vyru. Šalia miegojo Majus, mano trečiasis mažiausias, kuriam buvo nepilni metukai.

Galvojau, ką reikės daryti, kai jis paaugs ir reikės išleisti į darželį. Juk šeimoje dar dvi mergaitės, kurios irgi nedidelės. Viena iš jų kaip tik turėjo pradėti eiti į pirmą klasę.

Galvodama, kad reikės grįžti į darbą, niekaip nesuvokiau, kaip galėsiu vis dar būti mama.

Tiksliau, turėti laiko būti mama. Juk manęs tiek laiko nebus namuose. Negalėsiu pirmą mėnesį palydėti į mokyklą, pasitikti, ramiai tvarkytis namuose, gaminti. O kur laikas sau: išeiti pabėgioti, pasportuoti, pabūti su vyru.

Tada pasakiau vyrui: o kas būtų jeigu aš linines sukneles siūčiau ne tik sau, bet ir kitoms?

Linas mano gyvenime yra seniai. Pamenu, kad net žiemos metu darbe vilkėdavau kostiumėlius iš lino. Pirkti kas man patiktų niekur nerasdavau, todėl sau pasipiešdavau ko noriu, o tada su pasimėgavimu užsibūdavau lino audinių parduotuvėse.

Photo by rawpixel.com

Vienai siuvėjai pasiūliau pabandyti dirbti kartu. Ji buvo mano pažįstama moteris, iš krašto, kurio esu kilusi - Kupiškio. Pasidarėme keletą gaminių. Pirmos fotosesijos metu nesupratau kas vyksta. Kaip man dabar stovėti, kur žiūrėti?

Sukėliau pirmuosius gaminius į vienos didelės internetinės parduotuvės paskyrą ir laukiau sėkmės. Man patiko ką padariau. juk gražios suknelės, tikrai viskas bus gerai, visi tikrai pirks, tačiau nieko neįvyko.

Tik tada pradėjau savo pirmuosius žingsnius į ilgą mokymosi kelią. Pirmiausia sugalvojau pažiūrėti, ką siūlo kiti gamintojai. Taip, sugalvojau pažiūrėti tik tada!

Buvau apstulbinta! Kiek daug lino drabužių gamintojų, kokios nuotraukos, kokie tekstai! Tai pamačiusi ir palyginusi su tuo, ką aš tada padariau, turėjau iš gėdos nerti į dugną ir nieko nebedaryti.

Nežinau iš kur, bet pas mane atsirado labai didelis tikėjimas, kad viskas bus gerai. Aš suprasiu, išmoksiu, įveiksiu. Darysiu tai, ką ir dariau, tik geriau.

Buvo ilgi metai: pilni sėdėjimo prie kompiuterio, skaitymo, gaminių kūrimo, fotografavimo, dar skaitymo, tada daug klaidų, vėl informacijos ieškojimo, dar daugiau klaidų ir tada vėl viskas iš pradžių.

Po ilgų darbų jau turėjau nemažą lino suknelių kolekciją ir pirmuosius užsakymus. Pamenu pirmoji mano klientė buvo Maria iš Teksaso, kuri užsisakė lininį chalatą. Gavusi jos laišką, mane net prakaitas išmušė, kad dabar reikės jai atrašyti.

Pirmieji laiškai su klientais man keldavo tiek streso, kad aš dėl kiekvieno savo parašyto sakinio lėkdavau pas vyrą, jog pataisytų anglų kalbos klaidas.

Ir taip dirbant, tikint, mokantis, klystant nutiko nuostabus dalykas. Mano mintyse gimė lininė vestuvinė suknelė. Laikui bėgant man pradėjo aiškėti, kad tai tikrai apie mus, kad čia esame mes.

Pradėjusi daugiau siūti, pastebėjau, kad ir daugiau klientų mus pradėjo atrasti. Kadangi dauguma mūsų drabužių buvo elegantiški nei loose fit, mes nejučiomis pradėjome dirbti kiek kitokiu principu. Norėdami, kad klientas visada gautų puikiai tinkantį drabužį, pradėjome prašyti kliento matmenų ir gaminį siūti ne pagal standartinį dydį, o pagal asmeninius kliento matmenis.

Tai buvo labai stiprus žingsnis pirmyn. Išsigryninome, kad taip ir norime dirbti. Džiaugiuosi, kad atradome tam drąsos.

Pamažu mano siuvėjų ratas pradėjo plėstis. Visos yra iš to paties regiono. Man labai smagu ir dėl to, kad jos gyvendamos mažuose miesteliuose gali gauti labai gerą atlygį ir kiekviena patogiai dirbti savo namuose, jaukiuose darbo kampeliuose.

Jaučiuosi dėl to laiminga. Galbūt tai skamba naiviai, bet man labai gera taip dirbti. Mes vertiname ir gerbiame viena kitą. Laikomės gražių darbo santykių.

Man gera, kad mus atranda, pasitikti. Lininės vestuvinės suknelės keliauja po pasaulį ir puošia tiek daug nuotakų. Jos kuriamos gražioje atmosferoje, kad už suknelių istorijos slepiasi gera komanda ir sąžiningumas.

Dirbti sau nėra labai lengva. Kartais tenka dirbti daugiau, tačiau tai taip persipina, kad kartais neatskiri kur darbas, o kur pomėgis bei laimė.

Svarbiausia, galiu būti laisva. Galiu būti sau, mama kuri laisvai sprendžia ar galės nueiti į vaiko šventę ir pasiimti jį ankščiau iš darželio. Galiu išbėgti į mišką kada panorėjusi. Nežinau, kas galiausiai mane įkvėpė: motinystė, nematymas kitokios išeities, meilė linui, ar disciplina. Nors gal tai nėra taip svarbu. svarbiausia aš ten, su savo komanda.

Žinau, kad ne viskas tobula, dar tikrai yra kur augti, ko išmokti, tačiau jau žinau, kad esu savo kelyje.

Nori ir tu atrasti savo kelią? 

Kaip nebijoti ir pradėti kurti savo verslą, tau papasakos UOGA UOGA įkūrėja Lena Sokolovska.

https://kadaraidarykgerai.lt/lena-sokolovska